„Man labai reikia mama, tavo rankų“... Šiuos širdį jaudinančius žodžius mūsų globotiniai tarė savo mamoms, globėjoms, auklėtojoms per Motinos dienos šventę. Ore sklandė lengvas jaudulys ir džiaugsminga nuotaika, laikas regis šiek tiek sulėtėjo, vaikų mintyse sukosi vaizdiniai, kaip viskas tuoj vyks ...
      Globotiniai labai laukė atvykstančių savo mamų. Susijaudinę ruošė joms vaišes, mokėsi dainuoti, šokti, deklamuoti eiles, piešė savo mamų portretus, rašė joms ilgesingus bei meilės kupinus laiškus. Vaikai savo mamas myli besąlygiškai, pačia ištikimiausia ir švariausia meile. Ir nesvarbu, kokia ta mama: jautri ar šalta, aukšta ar žema. Tą dieną vaiko meilė mamai iš mažos širdutės sklindo neišsenkančia versme. Juk mama - tai žmogus, kuris gali pakeisti visus, bet jos pačios pakeisti niekas ir niekada negalės.
 
Socialinė pedagogė Aušra Bracevičienė.