Spalio 13 dieną Vijurkų vaikų globos namuose lankėsi mūsų gera bičiulė, Kurtuvėnų regioninio parko programų vadovė Jurgita Bartkuvienė, kuri kartu su mūsų „Jaunaisiais reindžeriais“ tyrė ir valė, pavasarį, šalia namų, mūsų pačių pagamintus ir įkeltus inkilus. Dauguma paukščių, išskyrus varnėnus, inkilų nevalo, o kasmet krauna naują lizdą ant senojo. Anot Jurgitos, nevalomame inkile susikaupia daug lizdo medžiagos ir paukščiams būna ne tik ankšta perėti, bet ir apninka parazitai, neišvalytame inkile jiems veistis susidaro palankios sąlygos. Dėl minėtų priežasčių, išskridus jaunikliams, rugsėjo - spalio mėnesiais, inkilus būtina išvalyti. Nieko nelaukę kibome į darbą. Nuleidę ant žemės ir nuėmę inkilų stogelius „Jaunieji reindžeriai“ atidžiai išvalė inkilus. J. Bartkuvienė su vaikais atliko kiekvieno inkilo tyrimą ir nustatė, kokie paukščiai juose gyveno. Išvadas apie inkilų gyventojus, vaikai darė atsižvelgdami į tai, iš kokios medžiagos pagamintas lizdas. Inkile, kuriame gyveno zylė, lizdas buvo sukrautas iš samanų ir gyvūnų plaukų, iš šieno susuktame lizde - žiemos miegui ruošėsi geltonkaklė pelė, varnėnų lizdas buvo išklotas šiaudais, žolėmis, samanomis ir plunksnomis. Buvo apmaudu, kai radome tris iš medžių iškritusius ir sulūžusius inkilus. Nusprendėme, kad atėjus pavasariui, į jų vietas paukščiams būtinai pagaminsime naujus namelius. Labai svarbu inkilą pagaminti ir jį pakabinti, tačiau dar svarbiau jį prižiūrėti, valyti, juo rūpintis. Deja, apie tai dažnai pamirštame.